18 12 / 2017

Didžiųjų Metų švenčių belaukiant

Didžiųjų metų švenčių belaukiant

Šiame informacijos amžiuje bene į visus klausimus galime rasti atsakymus vos kelių mygtukų paspaudimu. Žiniasklaidoje gausu straipsnių įvairiausiais gyvenimo aspektais, daugybė patarimų, nurodymų ir instrukcijų kaip gyventi, kad būtume laimingi. Tai kodėl nelaimingų nuo to ne mažiau?

Turbūt dėl to, kad žmonės ir jų išgyvenimai yra tarsi įmantrūs voratinkliai, – nulemti savos patirties, įsitikinimų, santykių, aplinkybių, prigimtinių duotybių. Universalios tiesos anaiptol ne kiekvienai unikaliai patirčiai tinka. Žmogui svarbu ne tik žinoti, bet ir mokėti pritaikyti tas žinias konkrečiam savo atvejui, o dažnam tesinori tiesiog išsikalbėti, būti išgirstam ir suprastam. Prisiminkime nuostabią kalėdinę Ernsto Teodoro Amadėjaus Hofmano pasaką „Spragtukas ir pelių karalius“. Juk tik išsakęs savo išgyvenimus merginai šaunusis herojus pagaliau išsivadavo iš jį varžiusio kiauto ir įveikė savo priešus.

Visgi esame skirtingi, kol vieni alksta gyvo bendravimo, kiti svajoja apsigaubti ramybės bei tylos skraiste. Visiems tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali ar nenori susitikti su psichologu, tačiau išgyvena neigiamas emocijas šventiniu laikotarpiu, siūlau kartu peržvelgti ir paanalizuoti tokių emocijų atsiradimo priežastis ir jų išgyvenimą.

R. A. Sansone bei L. A. Sansone (2011) atliktos išsamios straipsnių šia tematika apžvalgos duomenimis, šventiniu laikotarpiu žmonių patiriamas nerimas, bejėgiškumas, vienišumas buvo susijęs su klaidingu įsitikinimu apie supančius žmones, laimingai švenčiančius draugų ar artimųjų rate. Įdomu tai, jog remiantis tyrimų duomenimis, žmonių, siekiančių sulaukti psichikos sveikatos specialistų pagalbos, skaičius Kalėdų laikotarpiu kiek sumažėja, lyginant su vidutiniu, tačiau jau naujametiniu laikotarpiu kreivė gerokai pakyla aukštyn, kas leidžia daryti prielaidą apie tikėtiną neigiamų emocijų išgyvenimą.

Susiduriant su neigiamomis emocijomis galėtų padėti šie veiksniai.

1. Jausmų pripažinimas bei įsisąmoninimas. Neįmanoma prisiversti jaustis laimingu tik todėl, jog aplinkui žybsi kalėdinės girliandos. Aibė priežasčių gali sąlygoti prastesnę žmogaus savijautą ar nuotaikos fono svyravimus, kaip antai: finansiniai sunkumai, tarpasmeninių santykių sunkumai, įvairūs sveikatos negalavimai ir t. t. Svarbu stabtelėti bei savęs paklausti, ką jūs jaučiate, kas sąlygojo šiuos jausmus, kokios kilo mintys, kokia buvo situacija tuo metu.
2. Susiduriant su vienišumo jausmo išgyvenimu (dėl įvairiausių priežasčių – atstumo, netekties, skyrybų), šventiniu laikotarpiu žmogus gali pasijausti dar vienišesnis:

             a) jei nuo artimųjų esate atskirtas fiziškai, svarbu prisiminti, jog staigmenų planavimas, siuntimas jau yra tarsi nematoma gija, ryšys. Galima pamėginti paieškoti „likimo draugų“ aplinkui – tokių pačių žmonių, fiziškai negalinčių būti su šeima, surandant bendros veiklos galimybę. Galbūt galima susivienijus surengti šventes kartu? Galima šį ilgesio jausmą išnaudoti kaip akstiną pokyčiams – ryšių su giminėmis bei draugais stiprinimui, naujų draugų paieškai;

             b) skyrybų ar netekties atveju vertėtų įsisąmoninti, jog šventiniu laikotarpiu aplankantys dvejopi jausmai yra visiškai suprantami, natūralūs. Net jei išoriškai mėginama maskuoti pažeidžiamumą, matuojantis narsuolio kaukę, nevertėtų ignoruoti galimybės pabūti su savo tikraisiais išgyvenimais, galimai pasidalijant jais su kitais šeimos nariais, išklausant juos (taip pat ir mažuosius). Juk ir mėnulis regimas ne tik pilnaties pavidalu – nebūtina visąlaik švytėti. Galbūt galima persvarstyti naujas švenčių organizavimo tradicijas, priimtinas visiems šeimos nariams. Galima parašyti laišką mylimam žmogui, kurio jau nebėra šalia. Antra vertus, džiugus švenčių sutikimas neturėtų provokuoti kaltės jausmo – tai anaiptol neįrodo meilės stokos ar ilgesio nebuvimo.

1. Galimybė sutikti šventes šeimoje taip pat nebūtinai sąlygoja pakilią nuotaiką. Patiriant įtampą, nepasiekus užsibrėžtų idealistinių lūkesčių, siūlytina šiek tiek realistiškiau įvertinti savo troškimus. Jei visus metus šeimoje tvyrojo įtempti santykiai, labai tikėtina, jog šventiniu laikotarpiu taip pat gali iškilti nesusipratimų. Išmintinga būtų prisiminti, jog ir artimieji gali išgyventi įtampą – galbūt kuris nors jaučiasi pervargęs darbe, kitas – nerimauja dėl finansinių sunkumų, trečias – liūdi dėl nutrūkusių santykių. Veikiausiai šventinis laikotarpis nėra pats tinkamiausias aštrinant užsitęsusius konfliktus, tačiau niekada nėra per vėlu mėginti kažką pakeisti, jei ankstesnieji modeliai nebeveikia. Kodėl nepamėginus tiesiog išsakyti tai, kas neduoda ramybės, vietoje to, jog tikėtis minčių skaitymo apraiškų iš artimųjų – neva jie ir taip turėtų susivokti, apie ką jūs galvojate ir ko norite. Antraip, paprašius „ko nors skanaus“ (tikintis mažų mažiausiai keptos anties), rymosite greta silkės pataluose. Tikėtina, jog šeimos narių įtraukimas į bendrą veiklą po šventinių pietų, pavyzdžiui, bendrus žaidimus, galėtų kiek sušvelninti barnių, nesutarimų tikimybę. Ne ką mažiau svarbu prisiminti, jog nesaikingas alkoholio vartojimas gali tik užaštrinti esamus nesutarimus ar išprovokuoti bereikšmius kivirčus.
2. Itin svarbu pagalvoti ir apie laiką, skirtą sau. Draugai bei kolegos supras, jei nepajėgsite atvykti į visus vakarėlius. Nesant galimybės atsisakyti viršvalandžių darbe, galbūt galima susidėlioti prioritetus būtinųjų atlikti darbų sąraše, tuo sau padedant nepervargti. Net ir penkiolika minučių, skirtų tik sau, vienumoje, neblaškomam aplinkos dirgiklių, gali ganėtinai efektyviai atstatyti jėgas. Galimi elgesio variantai – pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis, knygos skaitymas, masažas bei aibė kitų, tereikia įsiklausyti į savo poreikius.
3. Finansiniai aspektai taip pat nėra paskutinieji, turintys įtakos nuotaikos fono pablogėjimui šventiniu laikotarpiu. Svarbu įvertinti galimas išlaidas. Planuoti būsimus pirkinius, skiriant tam tikrą kiekį lėšų visus metus, perkant dovanas iš anksto. Ganėtinai racionalus variantas – organizuoti susitikimą, į kurį svečiai rinktųsi su savo kulinariniais šedevrais. O kodėl nepažvelgus į dovanojimą kūrybiškai – galbūt galima padovanoti savo laiko? Prižiūrint draugės mažylį, padedant draugui namų ūkio darbuose, perteikiant savo turimus įgūdžius bei žinias. Nemokama muzikos pamokėlė draugės dukrai? Ranka pieštas portretas? Arba dovanų kuponas, skirtas praleisti laiką su jumis. Kodėl gi ne.
4. Neretai žmonės nuliūsta, peržvelgdami išeinančiųjų metų pasiekimus, kadangi manosi neįgyvendinę užsibrėžtų tikslų. Vietoje to, galima sąmoningai sau leisti, su dėkingumu, įvertinti visus pozityvius dalykus, kurie įvyko pastaraisiais metais. Antra vertus, pravartu prisiminti kontekstą – gali būti, jog jūsų susirūpinimas dalinai sustiprėjo dėl laikotarpio. Pasibaigus šventėms tokio pobūdžio pasvarstymai gali pasirodyti nebe tokie aktualūs, suvokiant, kad bent dalis mūsų rūpesčių nėra tokie gąsdinantys, įvertinant turimus resursus jų įveikai. Na, o užsibrėžiant tikslus ateinantiems metams, svarbu įvertinti jų realistiškumą.
5. Siekiant sumažinti juntamą įtampą, pravartu planuoti. Laiką, skirtą dovanų pirkimui, draugų lankymui, maisto gaminimui. Planuot valgiaraštį. Įvertinti laiką, reikalingą švenčių pasiruošimui bei pošventiniam tvarkymuisi.
6. Nepamiršti sveikos gyvensenos. Piktnaudžiavimas maistu ar svaigiaisiais gėrimai gali sukelti kaltę, paskatinti vidinę įtampą. Siekiant to išvengti, vertėtų nepamiršti fizinio aktyvumo, subalansuotos mitybos bei kokybiško miego.
7. Blogos nuotaikos epizodas gali išryškėti ir po švenčių, kas dalinai gali būti sietina su pasibaigusiu džiugesiu. Pravartu pasvarstyti – galbūt galima suplanuoti pošventinį susitikimą, susirenkant pasidalinti įspūdžiais, nuotraukomis.

Jei neigiamos emocijos juntamos ilgiau nei dvi savaites, susiduriama su miego, apetito sutrikimais, visgi vertėtų pasikonsultuoti su psichikos sveikatos priežiūros specialistu, kuris profesionaliai įvertins Jūsų būklę ir padės rasti Jums tinkamiausią sprendimo būdą.

Todėl jei prieššventiniu laikotarpiu, švenčių metu ar po švenčių jaučiatės, mąstote ar elgiatės ne taip, kaip norėtumėte, derėtų pasvarstyti apie galimybę apsilankyti pas psichologą Saulės šeimos medicinos centre (psichologinė pagalba teikiama Taikos pr. 51A arba K. Baršausko g. 66). Saulės šeimos medicinos centro Psichikos sveikatos centro pacientams priklauso net 7 NEMOKAMOS konsultacijos per 12 mėnesių. Tai reiškia mažiausiai septynias galimybes geriau pažinti save, perprasti kitų elgesį, pasiryžti pokyčiams. Anaiptol nenubrėžiant ribos apsilankymams – esate laukiami tiek, kiek jaučiate esant reikalinga. Jums tereikia užsiregistruoti ir atvykti konsultacijai skirtu laiku.

Nepamirškite, jog esate tarsi muzikos instrumentas, turintis visa, kas reikalinga sugroti savąją melodiją. Ir net jei keletas taktų skambės minorine gaida – tebūnie, leiskite sau groti. Patirti, pajausti, įsiklausyti ir išgirsti. Nes tokią melodiją galite sugroti tik Jūs, savojo gyvenimo Kūrėjai.

Parengta remiantis:

1. http://www.apa.org/helpcenter/parents-holiday.aspx
2. https://www.mayoclinic.org/healthy-lifestyle/stress-management/in-depth/stress/art-20047544?pg=1
3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3257984/
4. https://www.betterhealth.vic.gov.au/health/healthyliving/christmas-can-be-stressful
5. https://www.webmd.com/depression/features/emotional-survival-guide-for-holidays#4