15 02 / 2018

Gimdos kaklelio vėžys - grėsminga liga, kurios galima išvengti!

Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumas  nuo jo – vienas didžiausių Europoje.  Mūsų šalyje kasmet gimdos kaklelio vėžys nustatomas apie 500 moterų, o mirtingumas siekia 10 atvejų 100 000 gyventojų. Gimdos kaklelio vėžio galima išvengti pasiskiepijus ir reguliariai lankantis pas ginekologą.

 Viena gimdos kaklelio vėžio priežasčių yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris plinta lytiniu keliu. Patekęs į organizmą virusas sukelia ląstelių pokyčius, sutrikdo epitelio augimą ir formavimąsi, todėl atsiranda gimdos kaklelio ikivėžiniai pakitimai. Kol ikivėžiniai pakitimai virsta vėžiu gali praeiti net keliolika metų. Pavojinga tai, jog tuo metu moteris paprastai nejaučia jokių simptomų. Atsiradus nusiskundimams, skausmams neretai diagnozuojamas jau vėlyvos stadijos vėžys, kurio gydymas sudėtingas, o prognozė nepalanki.

 Kadangi ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai klinikinių simptomų nesukelia, juos aptikti galima tik vienu būdu – profilaktiškai tikrinantis, o išvengti pasiskiepijus nuo ŽPV viruso. Lietuvoje vyksta gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Pagal šią programą kartą per trejus metus profilaktiškai tikrinamos moterys nuo 25 iki 60 metų amžiaus, kurioms atliekamas citologinis PAP tyrimas.  Atlikę tyrimą sužinome, ar moters gimdos kaklelyje jau yra pakitusių ląstelių.

  Minimalūs citologiniai pakitimai vadinami ASCUS (atipinės plokščio epitelio nenustatytos reikšmės ląstelės). Dažniausiai ASCUS pakitimai pereina į LGSIL (nežymius plokščio epitelio intraepitelinius pakitimus). Įprastai LGSIL pakitimai grįžta į normą be jokio gydymo, tačiau apie 20 proc. moterų LGSIL progresuoja į HGSIL (žymius plokščio epitelio intraepitelinius pakitimus).  HGSIL dažniausiai yra negrįžtami pakitimai, kuriuos reikia gydyti. Negydant HGSIL išsivysto gimdos kaklelio vėžys.

  Tačiau PAP tyrimas ne visada informatyvus dėl nedidelio jautrumo ir specifiškumo. Tokiu atveju tepinėlį būtina kartoti arba paimti gimdos kaklelio mėginį į skystąją terpę. Citologinis tyrimas skystoje terpėje padeda nustatyti daugiau priešvėžinių gimdos kaklelio būklių ir net iki 10 kartų sumažina tyrimams netinkamų tepinėlių skaičių. Tačiau šis tyrimas valstybės lėšomis nekompensuojamas. Apie tokio tyrimo poreikį ir galimybes reikėtų teirautis savo ginekologo.

 Dar visai neseniai mūsų šalyje valstybės lėšomis nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) pradėtos skiepyti 11 metų mergaitės. Tai būdas apsisaugoti nuo didelės rizikos žmogaus papilomos virusų, kurie ilgainiui gali lemti ne tik gimdos kaklelio, bet ir vulvos, makšties, gerklų ar išangės vėžį. Žmogaus papilomos virusų yra keliolika tipų, vieni jų mažos rizikos, kiti – aukštos onkogeninės rizikos. Valstybės kompensuojama profilaktinė vakcina apsaugo tik nuo dviejų onkogeninių ŽPV tipų (16 ir18), todėl moterys turi profilaktiškai tikrintis, net jei yra pasiskiepijusios.

Visoms moterims rekomenduojama pas ginekologą apsilankyti bent kartą per metus.