05 02 / 2015

Kaip ir kada vartoti antibiotikus?

Antibiotikai buvo tikra medicinos mokslo revoliucija. Dar ir dabar trečiosiose pasaulio šalyse žmonės miršta
nuo paprasčiausių infekcijų, kurias mes greitai suvaldome vaistais. Deja, netinkamai
naudojamas, šis ginklas gali ir pakenkti.Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos lektorius dr. Gediminas Urbonas aiškina, jog antibiotikai gali būti siauresnio ir platesnio veikimo spektro. 
Gydytojai stengiasi parinkti kuo siauresnio spektro antibiotikus, kad šie naikintų tik galimą ligos sukėlėją, bet neveiktų kitų natūraliai organizme gyvenančių bakterijų. 
Pašnekovas primena, kad bakterijos yra natūralūs žmogaus organizmo gyventojai. Kuo dažniau antibiotikais veiksime bakterijas, tuo didesnė tikimybė, kad jos taps atsparios vaistams. 
Vėliau, susirgus kokia nors infekcine liga, gali paaiškėti, jog ją išgydyti ne taip ir paprasta – bakterijos į antibiotikus nereaguos.

Ne tas kaltininkas

Kartais mes skundžiamės, kad antibiotikai neveikia – dienos eina, o liga niekaip nesitraukia. Ar gali būti, kad gydytojas paskyrė netinkamos rūšies antibiotikų? G. Urbonas tokios galimybės neneigia, ta- čiau patikina, kad tai labai reti atvejai. Kur kas dažniau paaiš- kėja, kad antibiotikų apskritai nereikia, nes tai – ne bakterinė, o virusinė infekcija. Daugumą viršutinių kvėpavimo takų ligų, ausų uždegimų, bronchitų, įvairių gerklės ligų sukelia virusai, o jų antibiotikai neveikia. Štai kodėl patiems pasiskirti antibiotikų neprotinga – mes ne- žinome, kas sukėlė negalavimą. Anot pašnekovo, iš tam tikrų požymių visumos šeimos gydytojai gali suprasti, kokia liga užklupo. Vis dėlto lengviausiai prieinamas ir greičiausias bū- das suprasti, su kokiu sukėlėju susidūrėme – virusu ar bakterija, yra kraujo tyrimas.

Kodėl neveikia?

Kai kurie ligoniai prašo antibiotikų, manydami, kad šie padės apsisaugoti nuo viruso sukeltos ligos stiprėjimo ir per- ėjimo į bakterinę. Gydytojas šią nuomonę griežtai paneigia. „Neginčijami mokslo įrodymai teigia, kad antibiotikai nuo peršalimo ligų komplikacijų neapsaugo ir ligos trukmės nesutrumpina. Pavyzdžiui, gripas yra virusinė liga, kurios antibiotikai visiškai neveikia. Pacientai išsigąsta, kad savijauta vis negerėja. Iš tiesų varginantys gripo simptomai – aukšta tempratūra, kaulų laužymas – gali trukti savaitę. Tai ne šiaip lengvas peršalimas, o sunki liga, ją sutrumpinti gali tik pirmosiomis dienomis gydytojo paskirti antivirusiniai vaistai. Na, o antibiotikai padeda tuomet, kai išsivysto gripo komplikacijų“, – aiškina G. Urbonas. Bene dažniausiai tėveliai skuba prašyti anitibiotikų, kai vaikus vargina ausies skausmas. Anot specialisto, vertėtų žinoti, kad net iki 60 proc. ausų uždegimų taip pat sukelia virusai. Šiuo atveju patartina kreiptis į gydytoją. Tiesa, vengdami antibiotikų, ligoniai nusprendžia patys gerti ar duoti vaikams biseptolio. „Šis vaistas taip pat yra antibiotikas, naikinantis bakterijas. Piktnaudžiauti juo nevalia“, – įspėja G. Urbonas.

Nepabaigtas karas

Antibiotikai pradeda veikti nuo pirmosios dozės. Kad ligą sukėlusios bakterijos būtų veiksmingai naikinamos, kraujyje ir audiniuose turi nuolat būti tam tikra antibiotikų koncentracija. Štai kodėl vaistus svarbu gerti vienodais laiko intervalais ir tokiomis dozėmis, kokias paskyrė gydytojas. 2–3 parą simptomai paprastai lengvėja, kraujas neberodo infekcijos požymių. Tačiau tai nereiškia, kad visiškai pasveikome. Didelė ligonių klaida – nutraukti antibiotikų kursą vos pasijutus geriau. Kaip sako G. Urbonas, taip mes viduje auginame dar stipresnius karius: antibiotikai spėja išnaikinti silpniausias bakterijas, o stipriausios ir toliau tyliai tūno organizme. Sulaukusios tinkamo momento (pavyzdžiui, susilpnėja imunitetas), jos vėl parodo savo jėgą. Tikėtina, dar stipresnę – infekcija gali būti rimtesnė nei anksčiau.

Kai reikia, tai reikia

Ar verta antibiotikų likučius pasilikti? Tarkime, tėveliai pastebės tuos pačius simptomus ir galės iškart vaikui duoti vaistų – nereikės laukti vizito pas gydytoją... Kaip teigia paš- nekovas, pasilikti galima, bet pačiam pasiskirti vaistų – ne. Net tie patys simptomai nereiškia, jog užklupo ta pati liga: gal šįkart tai virusas? Gydytojas taip pat pataria neskubėti pirkti probiotikų. „Probiotikai yra maisto papildai, o ne vaistai. Jų poveikis moksliškai neįrodytas. Jei ligonis pradėjo jausti pilvo skausmus, viduriuoti, tik tuomet verta vartoti probiotikų“, – kalba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius. Daugėja ir tokių žmonių, kurie iš paskutiniųjų vengia antibiotikų. Koks pavojus kyla jiems ir jų mažyliams? „Jei infekcija yra bakterinė, pavojus rimtas. Liga gali baigtis net labai liūdnai. Ypač greitai komplikacijos vystosi mažiems vaikams“, – protingai saugoti save ir savo šeimą skatina gydytojas G. Urbonas.

SVARBU!

Paskirdami antibiotikų, gydytojai recepte turi para- šyti tik veikliąją medžiagą, bet ne konkretų vaistų gamintoją. Ar tikrai pigiausiai kainuojantis preparatas veiks taip pat kaip brangesnis? G. Urbonas pabrėžia, jog yra atlikti visų Lietuvoje registruotų antibiotikų bioekvivalentiškumo tyrimai. Paprastai sakant, skirtingų gamintojų antibiotikai yra lygiaverčiai, tad jų veikimas bus toks pats.