23 10 / 2017

Kviečiame skiepytis!

Skiepai - saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų  infekcinių ligų.

Gripas

Skiepai yra veiksminga profilaktikos priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Pasiskiepijus  susirgti gripu neįmanoma, nes šiuolaikinių vakcinų sudėtyje nėra gyvo viruso. Jei taip atsitinka, vadinasi žmogus užsikrėtė anksčiau arba iš karto po skiepo. Pasiskiepijus imunitetas susidaro per 14 dienų. Skiepai nuo sezoninio gripo saugūs ir veiksmingi visų amžiaus grupių žmonėms, taip pat ir bet kuriuo nėštumo momentu. Neigiamo poveikio nėščiosioms arba kūdikiui nėra. Skiepai nuo gripo apsaugo nuo gripo ne tik nėščiąją, bet ir kūdikį.

Didžiausia grėsmė susirgus gripu - sunkios komplikacijos, kartais netgi mirtis. Susirgus gripu 15 - 30% visų susirgimų komplikuojasi. Grėsmingiausios gripo komplikacijos - plaučių uždegimas, encefalitas, meningitas, širdies raumens uždegimas ir kitos.

Gripo vakcinos nepageidaujami poveikiai pasitaiko retai. Dažniausiai stebima vietinė reakcija dūrio vietoje (skausmas, patinimas, paraudimas); gali būti ir sisteminių reakcijų (karščiavimas, galvos, raumenų ar sąnarių skausmas). Šie simptomai dažniausiai lengvi ir trunka 1-2 dienas.

Meningokokas

Kiekvienais metais Lietuvoje registruojama iki 80-ties meningokoko infekcijos atvejų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje meningokokine infekcija užsikrečia apie 0,5 milijono žmonių. Maždaug kas dešimtas susirgęs miršta. Vienam iš penkių pasveikusiųjų visam gyvenimui išsivysto sunkus neįgalumas: smegenų pažeidimas, klausos praradimas, galūnių netekimas ir kt.  Dažniausiai serga vaikai iki 5-erių metų amžiaus. Paaugliams ir jaunimui rizika susirgti meningokokine infekcija taip pat didelė, didelis ir mirštamumas nuo šios infekcijos.  

Meningokokinė inekcija – staigi, pavojinga gyvybei liga, pasireiškianti kaip bakterinis meningitas (smegenų ir stuburo dangalų infekcija) ir/arba sepsis (per kraują plintanti infekcija, „kraujo užkrėtimas“). Liga klastinga, nes pirmieji simptomai labai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis. Simptomai greitai progresuoja ir praėjus parai nuo pirmųjų simptomų atsiradimo žmogus gali mirti. Nors sergamumas šia liga ir nėra didelis, visgi rekomenduojame skiepytis, kadangi liga sunki, ypač žaibinė jos forma.

Pasaulyje žinomas vienas būdas apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos - tai skiepai.  Kadangi Europoje ir Lietuvoje labiausiai paplitęs B tipo sukėlėjas, mūsų šalyje rekomenduojama skiepytis meningokoko B vakcina. Vakcinuoti galima kūdikius jau nuo 2 mėnesių amžiaus. Meningokoko B vakcina saugi ir gerai toleruojama, kaip ir kitos įprastos kūdikių imunizacijai naudojamos vakcinos. Dažniausios nepageidaujamos  reakcijos  panašios į kitų vakcinų: jautrumas ir paraudimas injekcijos vietoje, dirglumas ir karščiavimas (karščiavimas dažnesnis, jei meningokoko B vakcina skiriama kartu su kitomis vakcinomis). Vakcina veikia stimuliuodama natūralų žmogaus organizmo pasipriešinimą infekcijai. Taip apsisaugoma nuo ligos.

Pneumokokas

Pneumokokas – bakterija, sukelianti otitą, sinusitą, tonzilitą, pneumoniją, meningitą, sepsį. Pneumokokas  yra vienas dažniausiai pasitaikančių vaikų ir suaugusiųjų infekcinių ligų sukėlėjų. Didesnę riziką susirgti turi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, nusilpus imunitetui. Susergama ir dėl nepalankių išorinių veiksnių: peršalimo, pervargimo, streso, virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Pneumokoko sukeltų ligų klinikinė eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Nors pneumokoko sukelta infekcija neturi tik jai būdingų simptomų, galima išskirti dažniausiai pasitaikančius: staigus karščiavimas, stiprus skausmas uždegimo vietoje, plaučių uždegimo atveju kosulys, dusulys. Nuo šios infekcijos geriausia saugotis skiepais. Kadangi pneumokokinė infekcija itin pavojinga lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, rizikos grupių pacientai skiepijami nemokamai.

Vėjaraupiai

Vėjaraupius sukelia virusas. Liga pasireiškia karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai  ir lengviausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Suaugusieji vėjaraupiais serga kur kas sunkiau ir jiems komplikacijų rizika yra daug kartų didesnė nei vaikams, galimi ir mirties atvejai. Dažniausiai pasitaiko šios komplikacijos: odos ir minkštųjų  audinių bakterinės infekcijos, pneumonija, encefalitas, meningitas, kraujotakos sutrikimai, sepsis. Po infekcijos virusas lieka organizme, nusilpus imuninei sistemai jis gali suaktyvėti ir sukelti kitą ligą - juostinę pūslelinę. Juostinė pūslelinė pasireiškia bėrimu pagal kurio nors nervo eigą, lydimu skausmo. Kartais skausmas išlieka labai ilgai, tai vadinama poherpetine neuralgija. Vėjaraupiai ypač pavojingi kūdikiams ir nėščioms moterims bei žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs. Susirgus nėštumo metu, galimi persileidimai ir apsigimimai. Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Rekomenduojama, kad iki 13 metų vaikai turėtų imunitetą vėjaraupiams, nes būtent nuo šio amžiaus labai padažnėja sunkių ligos formų ir komplikacijų. Jei po kontakto su vėjaraupiais dar nepraėjo 72 val. – galima skiepytis, ligos galima išvengti arba persergama lengvesne ligos forma. Jei moteris planuoja nėštumą ir nėra sirgusi vėjaraupiais, skiepytis reikėtų prieš tris mėnesius, vėliausiai likus mėnesiui iki nėštumo, arba 1 mėn. po gimdymo.