Prasidėjus rudens sezonui, iš tiesų pastebiu, kad stipriai išauga sergančių vaikų skaičius. Tam įtakos turi daug veiksnių: oro temperatūros svyravimai; šaltas, vėjuotas ir drėgnas oras. Rudenį mažai saulėtų dienų. Saulės spinduliai naikina infekcijų sukėlėjus, todėl vasarą pešalimo ligų pavojus yra daug mažesnis. Rugsėjį vaikai sugrįžta į kolektyvus: darželius, mokyklas ir ten artimai bendrauja. Taip susidaro palankios sąlygos virusams plisti, todėl vaikai pradeda dažniau sirgti. Dažniausiai vaikai serga lengvomis peršalimo ligų formomis, kurios nekelia didesnio pavojaus vaiko sveikatai ir netgi priešingai - aktyvina vaiko imunitetą. Peršalimo ligos pavojingos nusilpusiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams, nes lėtinė liga gali paūmėti. Įprastai vaikai pasveiksta per savaitę. Peršalimo ligas sukelia daug skirtingų virusų (dažniausi jų: adenovirusai, enterovirusai, parvovirusai, rinovirusai, respiraciniai sincitiniai virusai), trumpalaikis atsparumas kiekvienam jų įgyjamas atskirai. Susidūręs su nauju virusu vaikas suserga iš pakartotinai.
Peršalimas – dažniausia ikimokyklinukų liga rudens sezono metu. Užsikrečiama nuo sergančiojo, kuris kosėdamas ir čiaudėdamas paskleidžia virusus, todėl labai svarbi tinkama rankų higiena. Peršalimo simptomai: kosulys, čiaudulys, sloga, gerklės, galvos skausmas, sumažėjęs apetitas, karščiavimas, akių ašarojimas. Mažyliai šaltuoju sezonu peršalimo ligomis gali sirgti net iki 8 kartų ir tai yra normalu. Jei vaikas dažnai serga sunkiomis peršalimo formomis, kurios komplikuojasi bakterinėmis infekcijomis, reikėtų susirūpinti vaikučio imuniteto stiprinimu ir pasitarti su gydytoju, galbūt reikalingas imuninės sistemos detalesnis ištyrimas.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad virusinei infekcijai gydyti antibiotikų neskiriama. Antibiotikai yra skiriami tik tuo atveju, jei kvėpavimo takų infekciją sukėlė bakterijos. Bakterijų sukeltų infekcijų simptomai sunkesni: atkaklus karščiavimas, kuris be vaistų temperatūrai mažinti sunkiai įveikiamas. Liga dažniausiai pasireiškia konkrečioje vietoje: pavyzdžiui, labai stiprus gerklės skausmas, limfmazgių padidėjimas sergant tonzilitu; stiprus kosulys sergant plaučių uždegimu. Taigi, susirgus vaikučiui svarbiausia - nustatyti ligos sukėlėją, tai virusas ar bakterija, kad būtų galima parinkti tinkamą gydymą. Tai padaryti gali gydytojas, apžiūrėjęs sergantįjį ir kraujo tyrimus.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad greitai sulauksime gripo sezono. Gripo simptomai yra staiga pakylanti aukšta temperatūra iki 39-40 laipsnių, galvos skausmas, šaltkrėtis, didelis bendras silpnumas, raumenų skausmai, sausas kosulys. Dažnai tėveliai išsigąsta aukštos temperatūros ir mano, kad jų vaikučiui gali padėti tik gydymas antibiotikais, tačiau tokia nuomonė yra klaidinga, nes gripas taip pat yra virusinė infekcija, kurią sukelia gripo virusas ir gydymas antibiotikais nėra tinkamas, tam yra specifiniai priešvirusiniai vaistai. Geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo yra skiepai. Skiepyti galima visus vyresnius nei 6 mėnesių amžiaus vaikus. Vaikus ir paauglius rekomenduojama skiepyti ir meningokoko vakcina.
Tėveliai taip pat gali padėti savo vaikams išvengti peršalimo ligų, skatindami vaikus daugiau laiko praleisti gryname ore, valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Svarbu vaikučius mokyti rankų higienos. Reikėtų nepamiršti reguliariai vėdinti kambarius, temperatūra namuose turėtų būti 20-22 laipsniai, nes per didelė šiluma – žalinga. Išleisdami mažuosius į ugdymo įstaigas tėveliai turėtų pagalvoti apie jų aprangą, nes dažnai juos iš didelio rūpesčio aprengia per šiltai. Dieną temperatūra pakyla, vaikai žaisdami sušyla, suprakaituoja, o patekus į skersvėjį lengvai gali susirgti.
Susirgus visada labai svarbu pasikonsultuotu su gydytoju, nes ligas įveikti kartu tampa lengviau ir paprasčiau.
Jūsų šeimos gydytoja Joana
Atgal