24 09 / 2015

Susipažinkime su ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) - labiausiai paplitusios infekcinės ligos pasaulyje. Tai įvairių mikroorganizmų sukeltos ligos, kurioms būdingi vietiniai kvėpavimo organų pažeidimo požymiai bei bendrieji simptomai. Suaugusieji peršalimo ligomis paprastai serga 2–4 kartus per metus; vaikai, ypač - ikimokyklinio amžiaus, – net iki 8–10 kartų per metus.  Šiomis infekcijomis dažniau sergama rudenį ir žiemą.

Kaip užsikrečiama?

Šias infekcijas oro lašeliniu ar kontaktiniu būdu platina užsikrėtęs žmogus. Jos plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint bei tiesioginio kontakto keliu. Galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Dažniausiai serga darželius ir mokyklas lankantys vaikai, nes jie imlesni infekcijoms, nei suaugusieji.  Ugdymo įstaigose susidaro palankios sąlygos  infekcijai  plisti.

Kokie yra ŪVKTI simptomai?

 Užsikrėtus simptomai gali atsirasti per keletą valandų. ŪVKTI  būdinga:

 staigi pradžia, raumenų skausmas, nuovargis;

 pakilusi kūno temperatūra;

 užgulusi nosis, sloga, kosulys, dusulys;

 gerklės perštėjimas ar skausmas;

 čiaudėjimas,  akių ašarojimas.

Kaip apsisaugoti  ir apsaugoti šalia esančius nuo ūmių infekcinių kvėpavimo takų susirgimų?

Profilaktikos priemonės:      

Stiprinti organizmą;         

Gerai vėdinti patalpas;

Dažnai plauti rankas;

Vengti sąlyčio su sergančiais asmenis;

Esama įrodymų, kad vitamino C, ežiuolės ir cinko preparatų naudojimas ŪVKTI protrūkio bendruomenėje metu tikimybę susirgti mažina 10-20 proc.

Susirgus gerti daug skysčių,  sergant neiti į darbą, o sergančių vaikučių neleisti  į darželį ar mokyklą.                                

 Geriausia gripo profilaktika - skiepai! Bet jie apsaugo tik nuo gripo, bet ne nuo kitų virusų sukeltų ŪVKTI

Gydymas.

Išrasti ir su gydytojo receptu Lietuvoje prieinami priešvirusiniai vaistai tik gripo gydymui. Jie neveikia kitų ŪVKTI sukeliančių virusų. Todėl ŪVKTI dažniausiai gydoma simptomiškai: mažinama kūno temperatūra, skiriama slogą ir kosulį veikiančių vaistų. Tai reiškia, kad slopinamos ir gydomos infekcijos sukeltos patologinės organizmo būklės ir simptomai, bet ne priežastis. Vidutiniškai peršalimas trunka 1 savaitę; rečiau - iki 2 savaičių.

Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, į savo šeimos gydytoją, kuris skirs tinkamą gydymą.

Svarbiausia:

 poilsis (geriausia gulėti lovoje),

skysčių vartojimas (gerti daug karštų arbatų),

esant aukštai temperatūrai (virš 38,0 ̊C), skiriamas paracetamolis arba ibuprofenas (Neviršyti leistinos paros dozės!).

Vaistinėse parduodama daug nereceptinių preparatų slogos ir kosulio gydymui. Dėl jų vartojimo ir pasirinkimo visuomet būtina pasitarti su savo šeimos gydytoju ar vaistininku.

Neskubėkite savarankiškai vartoti antibiotikų! 90 proc. peršalimo atvejų sukelia virusai, o jų antibiotikai neveikia. Jei Jūsų bendra būklė blogėja, išlieka arba atsinaujino karščiavimas, sustiprėjo kosulys ar atsirado skrepliavimas, veido, ausies skausmas, kuo skubiau pasitarkite su savo šeimos gydytoju! Gydytojas Jus apžiūrės, atliks reikiamus kraujo tyrimus ir, jei reikės, paskirs antibiotikų.