01 06 / 2016

Vabzdžių apsisaugojimo priemonės, įkandimo požymiai ir gydymas

Uodai, bimbalai ir mašalai.  Įkandus uodui ar bimbalui negalima kasyti niežtinčios vietos, nes taip alergenas pasiskirsto toliau, niežti dar labiau, dėl įdrėskimų gali kilti infekcija. Uodo įkandimo vieta paprastai parausta, kiek patinsta, ją skauda, niežti, vaikams gali sutrikti miegas. Bimbalai odą įpjauna. Jo įkandimo vietoje atsiranda gerokai didesnis patinimas nei įkandus uodui. Bimbalo įkandimas savaime nėra baisus. Mašalai  atkanda šiek tiek odos ir įleidžia nuodus kartu su koaguliantu. Įkandimo vietą labai skauda, kyla stiprus niežulys (dažnai nusidraskoma iki kraujo), patinimas. Esant daugybiniams mašalų įkandimams gali pakilti temperatūra, atsirasti apsinuodijimo požymių. Uodų, mašalų ir bimbalų įkandimų vietą reikia dezinfekuoti švariai ją nuplovus su muilu, spiritu. Esant niežuliui  efektyviausi tepalai su antihistamininiais preparatais ir anestetikais. Tepalas su kortikosteroidais veikia lėčiau, bet jo veikimo efektas ilgesnis

Bičių, kamanių, širšių ir vapsvų įkandimai. Bitės ir kamanės dažniausiai puola žmogų tik gindamosis. Bičių ir kamanių geluonis yra šukėta, todėl jos gelia tik kartą ir miršta. Įkandimo vietoje atsiranda nedidelė raudona dėmelė su baltu taškeliu centre. Į organizmą patekę nuodai gali sukelti patinimą, skausmą, niežėjimą, o po 2-3 dienų visi šie simptomai dingsta. Vapsvos ir širšės gali pulti žmogų be jokios priežasties. Jų geluonis lygi, todėl jos gali gelti keletą kartų, kol išnaudoja visą nuodų atsargą. Jei vapsva ar širšė įgėlė vieną kartą, atsiranda odos patinimas ir paraudimas (diametras – apie 5-10 cm), oda įkandimo vietoje įkaista. Šie požymiai išnyksta maždaug po paros, tačiau jei vapsvos ar širšės įkandimo vietoje iškilo pūslės, jos gali laikytis iki kelių savaičių. Įgėlus pirmiausia, reikia ištraukti geluonį, po to patartina nusiimti žiedus ir apyrankes( jei vabzdys įgėlė į plaštaką), dezinfekuoti įgėlimo vietą, ant pažeistos vietos dėti ledą, įsuktą į audinį, ir laikyti ne ilgiau kaip 15 min., naudoti vietinius anestetikus, analgetikus, antihistamininius ir priešuždegiminius preparatus, tepalus su kortikosteroidais. Žmonės, žinantys, kad yra alergiški bičių, vapsvų, širšių įkandimams, turėtų turėti švirkštą su adrenalinu.

Kaip ištraukti geluonį?
Paimkite buką peilį ir stipriai prispauskite prie odos visai šalia įstrigusio geluonies. Nuolat stipriai spausdami, gremžkite peiliu odos paviršių kartu su geluonimi. Tokia procedūra pašalins geluonį, išvengiant nuodų injekcijos, kas atsitinka traukiant geluonį pinceto ar pirštų pagalba.

Skruzdės. Skausmą bei nemalonų perštėjimą ir bėrimą taip pat sukelia skruzdės. Jos išskiria skystį, kuris dirgina. Skruzdžių įkandimų žymės paprastai būna ne pavienės, o grupinės. Niežėjimą patartina mažinti plaunant šaltu vandeniu su muilu arba šaldant.

Erkės. Erkių gausa pas mus tokia didelė, kad turbūt nėra žmogaus, kuriam nebūtų įkandusi erkė. Erkės platina pagrinde dvi ligas: Erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Paraudimas įkandimo vietoje yra normalus dalykas, tai sveiko žmogaus reakcija į svetimkūnį, tačiau labai svarbu stebėti, ar jis nesiplečia, ar nesusidaro vadinamasis žiedas – paprastai 5-6 cm diametro. Tai Laimo ligos požymis ir reiktų kreiptis į gydymo įstaigą.

Apie erkinį encefalitą signalizuoja tik bendrieji simptomai – temperatūra, silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, raumenų skausmas, kurie gali pasireikšti mėnesio laikotarpį po erkės įkandimo. Jeigu atsirado šie simptomai turite kreiptis į gydymo įstaigą. Bet priešingai negu Laimo ligai, nuo erkinio encefalito galime apsisaugoti skiepais.

Kaip ištraukti erkę?
Prieš traukiant erkę niekuo nereikia jos tepti. Erkė suimama kuo arčiau galvos, traukti reikia staigiai, be jokių sukamųjų judesių, kad dirbtinai dar labiau neįspaustume jos į kūną. Jeigu ji nesmarkiai įsisiurbusi, galima pamėginti tiesiog nubraukti peiliu ar kokiu kitu daiktu. Geriausia erkę traukti pincetu.

Apsauga. Kadangi vabzdžiai kanda ir gelia, yra du apsisaugojimo būdai: vengti susidūrimo su jais ir naudoti repelentus – vabzdžius atbaidančias medžiagas. Repelentai naudojamos individualiai žmogaus apsaugai. Jais padengiama žmogaus oda, rūbai, lovos ar užuolaidos. Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros - aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Tačiau repelentai efektyvūs tik prieš kandančius nenuodingus nariuotakojus (uodus) –geliančių vabzdžių (mašalų,skruzdžių, širšių, bičių ) jie neatbaido. Gaminamos ir kitos priemonės, naudojamos ir patalpų apsaugai: insekticidus garinančios spiralės, elektriniai insekticidų garintojai, ultragarsą ar ultravioletinius spindulius skleidžiančios lempos. Lauke patartina naudoti prieš uodus skirtas žvakes.

Kaip išvengti susidūrimo su nepageidaujamais vabzdžiais

• Vykdami į gamtą, nenaudokite kvepalų, kvapnių muilų, kremų.

.• Nesipuoškite blizgančiais papuošalais.

• Venkite ryškiaspalvių gėlėtų ir tamsių rūbų – šviesūs vienspalviai rūbai vabzdžiams yra ne tokie patrauklūs.

• Kontroliuokite kvapus išvykos į gamtą metu (maisto produktams ir gėrimams rekomenduotinos, sandariai uždaromos talpos).

• Nepalikite atvirų talpų (ąsotėlių, butelių, popierinių pakelių ir kt.) su gėrimais, kad į juos nepakliūtų bitės, vapsvos ar kiti geliantys vabzdžiai.

• Atvirus langus ir duris užsandarinkite tinkleliu.

• Jei aplinkui pradeda dūgzti bitės, vapsvos, širšės, nereikia jų baidyti, mosikuojant rankomis. Geriau - pabūti ramiai ir atsargiai atsitraukt.

• Vaikams nereikėtų leisti lauke valgyti vaisių, ledų, gerti saldžiųjų gėrimų.

Linksmos ir saugios vasaros!!!