21 05 / 2019

Vaiko ribos. Kodėl ir kada jos reikalingos? Kaip nubrėžti ribas? Kokie sunkumai kyla laikantis nustatytų ribų?

Kaip nustatyti ribas?

Šis klausimas kyla daugumai, ypač jis aktualus šeimyniniuose santykiuose. Plačiau aptarkime rekomendacijas tėveliams.

Kodėl ribos naudingos?

Aiškios ribos padeda vaikams jaustis saugiai. Suvokimas, jog šeimoje egzistuoja tam tikros taisyklės, suvienija visą šeimą. Antra vertus – apibrėžtos taisyklės mažina nerimą, kadangi padeda įsisąmoninti priežasties ir pasekmės santykį.

Vaikai išmoksta elgtis atsakingai, suvokdami, kokio elgesio iš jų tikimasi. Taip pat vaikai išmoksta rinktis elgesį. Atsižvelgiant į ribas, išmokstama planuoti.

Svarbus įgūdis, kurį laviname– mokome vaikus ištaisyti savo klaidas. Nustatant ribas svarbu ne apibendrinti, jog vaikas elgiasi kaip „geras vaikas“ ar „blogas vaikas“, tačiau susitelkti į elgesį, kuris gali būti koreguojamas.

Kokie galimi sunkumai?

Kartais tėvai junta nerimą ir neužtikrintumą dėl galimų vaiko elgesio pasekmių. Šiuo atveju svarbu savęs paklausti – ko aš noriu išmokyti vaiką? Gal verčiau mokyti vaikus problemų sprendimų įgūdžių, o ne spręsti problemas už juos?

Gali būti sunku išlikti ne tik vaikų bičiuliu, bet ir autoritetu. Nesilaikant nustatytų ribų ir susiduriant su pasekmėmis, vaikas gali nusiminti ar supykti, tai liūdina tėvus. Paklauskite savęs - koks jūsų tikslas? Tenkinti vaiko norus bet kokia kaina? Galima pamąstyti, ar taip padedate savo vaikui prisitaikyti prie visuomenės normų, o gal kaip tik – nemokėdamas prisiimti atsakomybės už savo elgesį vaikas gali susidurti su sunkumais ateityje.

Svarbu gerbti ir vaiko ribas. Ką tai reiškia? Pagalvokime, ar esame pakankamai brandūs, priimdami vaiko jausmus bei poreikius. Ar nepradedame aiškinti vaikui, jog jo jausmai neturi jokio pagrindo? Gal kartais juos neigiame - „nepyk, nebijok, neprisigalvok“ ir pan. Vaikas gali jausti visą jausmų spektrą, tačiau elgesys yra pasirenkamas. Ar gerbiame vaiko fizines ribas? Jei vaikas sako „ne“, ar girdime jį ir primygtinai neliepiame, pavyzdžiui, eiti apkabinti jam menkai pažįstamą žmogų? Ar išklausome vaiko nuomonę, net jei jai nepritariame?

Kartais tėvai vaiko pasiekimus ar nesėkmes traktuoja kaip savo netobulumo apraiškas, tačiau, parankiau būtų susikoncentruoti ties elgesio alternatyvomis, labiau naudingus bei mažiau naudingus jo variantus.

Kaip nubrėžti ribas?

1. Pirmiausia, turėtumėte sau atsakyti į klausimą – kokios Jūsų vertybės, kas Jums iš tiesų svarbu?Aiškių ribų nustatymas sumažina pasikartojančių ginčų tikimybę – tiesiog tokia yra namų taisyklė. Kalbėkite aiškiai ir glaustai.

2. Geriau mažiau, tačiau veiksmingai. Verčiau nustatyti penkias taisykles ir jų laikytis šimtu procentu nei dvidešimt taisyklių su abejotinomis taikymo galimybėmis.

3.Aiškiai apibrėžkite, kas yra griežtai neleidžiama,  tačiau nepamirškite paminėti ir to, ką galima daryti. Pavyzdžiui, jei negalima mėtyti puodelio, ką galima mėtyti. Arba – jei negalima šaukti, kaip kitais būdais galima išsakyti savo poreikius. Nereikėtų tikėtis, jog vaikas žinos visus deramus elgesio modelius, labiau tikėtina, jog prie aptartos temos teks grįžti keletą kartų.

4. Rekomenduotina organizuoti šeiminius pasitarimus, kuriuose būtų išklausomi ir vaiko argumentai. Jei galutinis sprendimas neatitinka jo lūkesčių, vertėtų paaiškinti, kuo remiantis buvo priimtas toks, o ne kitoks, sprendimas. Vaikams dalyvaujant sprendimų priėmime, jie jaučiasi atsakingesni už savo elgesį.

5. Apgalvokitepagalbines priemones, pavyzdžiui, taisykles galima pateikti žaismingu plakatu. O gal Jums prireiks piešinių, kaip priminimo būdų.

6. Naudingesnių elgesio būdų įvardijimas pravers labiau nei ilgi monologai prasižengus. Rekomenduotina aiškiai nurodyti, kokios pasekmės laukia vienu ar kitu atveju tam, jog vaikas suvoktų, jog tiek skatinamas, tiek nepageidaujamas elgesys turi pasekmes.

7. Būkite pastovūs. Jei vaikui vieną sykį ką nors drausite, kitą – leisite, tai gali suformuoti klaidingą nuomonę, jog ribos yra nereikšmingos, jas galima pažeisti. Be abejonės, augant vaikui, tenka peržvelgti elgesio taisykles, adaptuojant jas pagal vaiko amžių bei aplinkybes.

8. Svarbu mokyti vaikus pajausti bei ginti savo ribas. Galima patarti, kokio elgesio iš aplinkinių vaikai pageidauja, kokiais būdais jie turėtų sustabdyti jiems nemalonų elgesį.

Ties riba...

Jei nujaučiate, jog ribos tuoj tuoj bus peržengtos, gali praversti šios rekomendacijos:

Aptarkite savo jausmus su vaikais. Svarbu išmokyti vaikus atpažinti įvairias emocijas, vengiant kaltinimo ar gąsdinimo. Pasakymas „suirztu, kai vis prašau netrankyti lango“ yra kur kas veiksmingiau nei „Tu niekada nesiklausai, vedi mane iš proto“.

Nurodykite ne tik tai, kas jums nepatinka, tačiau ir tai, kas patinka. Pavyzdžiui, „suprantu, kad esi supykęs, tačiau man nepatinka, kai mėtai žaislus. Man kur kas labiau patiktų, jei supykęs elgtumeisi tuo būdu, kurį esame sutarę“.

Kiek tai yra įmanoma, griežtą „ne“ galite pakeisti ir sąlyginiu „taip“. Vienas pavyzdžių - vaikui paklausus, ar galėtų eiti pas draugą pažaisti, galima pasakyti, jog tai – puikus sumanymas, tačiau ne šiandienai, kadangi turite kitų planų. Galite sutarti dieną, kurią jis galės aplankyti bičiulį. Kitas pavyzdys – vaikui ko nors prašant, nebūtina reaguoti nedelsiant. Galima pasiūlyti alternatyvų. Pavyzdžiui, jei vaikas prašo sulčių, o Jūs tuo metu gaminate pietus, galima pasiūlyti jam luktelėti kol baigsite arba įsipilti sulčių pačiam.

Svarbu išmokyti vaikus kalbėtis apie problemas beiieškoti sprendimų. Svarbu vaikui paaiškinti, jog pasekmės – nėra neigiamas reiškinys. Visi mūsų veiksmai turi pasekmes. Vėlai vakar užmigsi – atsibusi nepailsėjęs ir pan.Kuo adekvatesnė, atitinkanti situaciją, pasekmė, tuo ji naudingesnė. Pavyzdžiui, sulaužius daiktą – reikėtų pasirūpinti, kaip jį pataisyti. Leidimas įsisąmoninti natūralias pasekmes leidžia išvengti bereikalingo kaltinimo bei prisiimti atsakomybę. Antra vertus, tai padeda suvokti savo veiksmų naudą perspektyvoje.

Kalbėkite aiškiai, įsitikinkite, jog vaikas Jus suprato tinkamai – paprašykite jo pakartoti.

Kai ribos peržengiamos:

Pasekmės turėtų būti adekvačios prasižengimui. Jei taisyklės buvo aptartos aiškiai, vaikas turėtų žinoti, ko tikėtis, jas pažeidus.

Negrasinkite bausmėmis, kurių neįgyvendinsite.

Jūsų tikslas neturėtų būti išlieti emocijas, taip dar labiau gilinant konfliktą.