05 09 / 2018

Vaikų motyvacijos mokytis stiprinimas ir streso įveikimas.

Kaip pagelbėti savo vaikams, pataria psichologė Kristina Kraskauskaitė:

Rugsėjis – nauja mokslo metų pradžia, kupina ne tik džiaugsmingų akimirkų, iššūkių, idėjų, tačiau kartu ir jaudulio. Vieniems tai bus eilinės dienos su įprasta tėkme, kitiems pirmoji nauja patirtis, tretiems tai bus kažkelintas rugsėjis, grįžtant po atostogų į jau savo artimą ir pažįstamą klasę bei žmones. Dažnai vaikai patiria stresą, baimę, kurią sukelia ne pati šventė, tačiau laukiantis darbas ir užduotys po jos. Jei vaikystėje vaikas buvo nepratęs įdėti pats pastangų siekiant tikslo, adaptacija mokykloje jam gali būti apsunkinta. Atsiradę nauji apribojimai gali išprovokuoti vaiką protestuoti, kas kartais pasireiškia įvairia išraiška – vaikas gali verkti, tapti perdėtai jautrus, irzlus, piktas ar pan. Svarbu pastebėti ir pagelbėti vaikui susidoroti su kylančiais emociniais sunkumais, kad adaptacijos procesas būtų sėkmingas.

Siekiant sėkmingos adaptacijos ir palankaus nusiteikimo – jokiu būdu negąsdinkite vaiko mokykla. Motyvacija tokiu atveju tik silpnės, nes baimės kėlimas nėra tinkamas būdas skatinti vaiką. Ką turime padaryti – tai parodyti vaikui empatiją, suprantimą, nesmerkti už jo patiriamus jausmus, negėdinti. Šiuo periodu parodykime vaikui daugiau dėmesio, pastiprinkime vaiką reaguodami į tai, kas jam sekasi, kas patinka, o ne į tai, ko dar nemoka, duokime vaikui laiko apsiprasti prie naujos tvarkos.

Su vaiku iš anksto galima kalbėtis ir aptarti, kas jo laukia mokykloje, kokie laukia iššūkiai ir sunkumai. Mokymosi procesą akcentuoti ne kaip siekimą gauti kuo geresnį pažymį, bet akcentuoti kaip malonų procesą, naują patirtį. Svarbu pasidžiaugti net ir mažais pasiekimais, pastangomis. Tai stiprina jo pasitikėjimą savimi. Užduoties skaidymas į trumpesnes dalis gali tapti puikia motyvacine dalimi skatinanti ir patį vaiką priimti sprendimus, savarankiškai nuspręsti, kaip ir ką jis nori atlikti. Direktyvus pasakymas ir liepimas vaiką provokuoja priešintis, tad suteikimas vaikui ir pačiam laisvės rinktis duos ženkliai geresnių rezultatų. Kai vaikas spraudžiamas į rėmus – jis jaučia nuolatinę įtampą, dėl ko gali sutrikti miegas, dėmesio koncentracija. Dažnai galvojame, kad kartojant, primenant kad vaikas bandytų pasiekti tokius pačius rezultatus kaip kitas vaikas, draugas, paskatins pasistengti konkuruojant. Tačiau dažnai tai tik pastiprina vaiko nepasitikėjimą savo jėgomis, ilgainiui keičiasi vertybių sistema. Verta akcentuoti paties vaiko pasiekimus ir kas jam sekėsi, kurią vietą galima pastiprinti, kartu pagalvoti būdų, kokia pagalba jam būtų reikalinga. Naudinga su vaiku aptarti, kokie jo baimės, įtampos prieš mokyklą šaltiniai.

Vaikai ima jaustis mažiau priklausomi nuo tėvų ir nori būti savarankiški, dažnai pyksta už pagalbos siūlymą, tačiau jie vis tiek tikisi artumo ir dėmesio bei priežiūros iš tėvų. Vaikas ne visada gali pakęsti, kad situacija vyksta ne taip, kaip jis nori, jautriai reaguoja į nesėkmę, tad svarbu daug ir apie tai kabėtis, aiškintis, aptarti aiškias ribas, taisykles, ko laukiama ir tikimasi iš vaiko, veiksmų pasekmes. Vaikui tuomet bus žymiai lengviau orientuotis situacijoje ir priimti taisykles.